Pasivaikšiojimas po Šnipiškes

Šnipiškės – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, susiformavusių dešiniajame Neries krante. Akstinu jam augti buvo pirmojo tilto per Nerį pastatymas XVI a. pirm. p., už kurio nusidriekė svarbus kelias į Ukmergę ir Rygą, o kiek vėliau atsirado dar viena atšaka, vedanti į Verkius. Tarp šių dviejų gatvių – dabartinių Šnipiškių ir Kalvarijų – formavosi priemiesčio branduolys.

Vietovė pavadinimą gavo nuo XVI a. pab. prie Ukmergės gatvės dvarą turėjusio Povilo Šnipkos pavardės. Priemiestis ilgainiui ėmė garsėti plytinėmis, todėl molingu gruntu turtinga vietovė statybine medžiaga aprūpino ne vieną iki šių dienų stovintį mūrinį senojo Vilniaus pastatą. Šnipiškiečiai taip pat pasižymėjo kaip puikūs daržininkai.

Šiandien ši miesto dalis pasižymi didžiuliais kontrastais – kaimą primenančių medinių trobelių pašonėje dygsta verslo centrai, tad tai neabejotinai geriausia vieta norint be didelių pastangų pakeliauti laiku ar pasijusti tarsi Brazilijoje.

Ką sužinosite/pamatysite maršrute

• iš kur atsirado Piromonto ir Skanseno pavadinimai?
• kur istoriškai prasidėdavo Ukmergės gatvė?
• kur Šnipiškėse veikia mažiausia Lietuvoje bažnyčia?

Vietinių gyventojų atsiliepimai apie šį mikrorajoną

Besikeičiančias Šnipiškes ne kartą įamžinęs fotografas Aurimas Strumila: „Čia ir šimtmetį stovintys namai iš Sibiro kedro rąstų, medinė architektūra, išdrožinėtos langinės, keletas akmenimis grįstų gatvių atkarpų, pavasarį – vienas kitą keičiantys ir tiesiog vibruojantys lyg „Versace“ baltųjų akacijų, šiukšlių konteinerių, žydinčių alyvų, dulkėtų gatvelių (neišklotų eurotrinkelėmis) kvapai.“

Filmo apie Šnipiškės „Šanxai Banzai“ režisierė Jūratė Samulionytė apie filmavimo rajone dienotvarkę: „Iki pietų visi miega. Atvažiuoji popiet - jau prasideda judėjimas. Kas darže, kas lauko virtuvėje, kas sodelyje su kaimynu šašlykiuką čirškina...“