Dabartinė Šnipiškių g. – tai istorinė Ukmergės gatvės pradžia. Būtent šiuo keliu praeityje traukė pirkliai į Rygą, Ukmergę, Kuršą. XX a. antr. p., pasikeitus gatvių trasoms, senojo kelio pradžia pervadinta ir palikta tik pėstiesiems.

1702 m. prie tuo metu buvusios svarbios magistralės jėzuitai ėmėsi statyti naują bažnyčią bei trečiosios probacijos vienuolyną. XVIII a. pradžia buvo ypač nepalanki – siautė maras, karas su švedais ir rusais, todėl ilgai užsitęsusią bažnyčios ir vienuolyno statybą pavyko baigti tik apie 1730 m. 1752 m. buvo paaukštinti bažnyčios bokštai, ji įgavo vilnietiškam barokui būdingą išvaizdą, kuri nepakitusi išliko iki šių dienų. Bažnyčios parapija ilgą laiką apėmė išties didelę teritoriją į vakarus nuo Vilniaus, siekė net Pilaitę, mat kitų bažnyčių šioje pusėje nebuvo.

Istorijos bėgyje aplinkiniai ansamblio pastatai nukentėjo labiau – caro laikais uždarius vienuolyną, buvo daromi pertvarkymai kariuomenės reikmėms, sovietmečiu nugriauta ant kalvelės prie tilto stovėjusi kryžių nešančio Kristaus koplyčia, buvęs klebonijos namas. Išlikusiuose vienuolyno pastatuose įsikūręs Kultūros paveldo departamentas ir kitos įstaigos.