Vilnius: „Paskutinių carų“ namai, „Netflix“ mini serialas

Lietuva buvo Rusijos imperijos dalimi iki 1918 m., tačiau šį kartą Vilniaus gatvėse nufilmuotame įžymiame „Netflix“ mini seriale „Paskutiniai carai“ atgyja karališkosios Rusijos šeimos, Romanovų istorija. Šis Vilniuje filmuotas bei didelį biudžetą turintis serialas pasižymi įvairiomis istorinėmis scenomis kartu su dokumentiniais pasaulinės klasės istorikų paaiškinimais. Istorija vystosi Rusijoje tarp 1894 ir 1918 m., ypatingas dėmesys skiriamas Romanovų dinastijos nuosmukiui.

Tikrojo caro aplankytos vietos

Žinoma, kad imperatorius Nikolajus II Vilnių aplankė viena proga – kelionės atgal į Sankt Peterburgą metu, tai paminėdamas dienoraštyje: „Atvykau į Vilnių. […] Aš aplankiau Soborą, karo ir Raudonojo kryžiaus ligonines. Aplankiau visus sužeistus pareigūnus ir žemesnio rango kareivius. Aušros vartų koplyčioje nusilenkiau gailestingumo motinai.“ Dėl miesto šilumos, svetingumo ir grožio jo viešnagė Vilniuje tęsėsi ilgiau nei buvo planuota.

Filmavimo vietos

Verkių rūmai, Žaliųjų Ežerų g. 49

Mini seriale Verkių rūmai tapo grafo Jasupovo, nužudžiusio Rasputiną, rezidencija Maskvoje. Realiame gyvenime šie XVIII a. neoklasikiniai rūmai priklausė princui Liudvigui Vitgenšteinui. Siekiant, kad rūmai taptų tobula filmavimo vieta, renovuotas vidus, jam suteikta autentiška istorinė išvaizda. Rūmus galite apžiūrėti ekskursijos metu arba vaikščiodami parku grožėtis jais iš išorės.

Dievo Motinos ėmimo į dangų stačiatikių katedra, Maironio g. 14

XIV a. pagrindinė ortodoksų krikščionių bažnyčia Lietuvoje. Bažnyčia įsikūrusi vaizdingoje Vilnelės pakrantėje, iš kurios matyti ne tik Vilniaus senamiestis, bet ir bohemiškasis Užupis. Jums tereikia stabtelti ant Užupio tilto ir galėsite gėrėtis visu jos grožiu.

„Dievo Motinos ėmimo į dangų stačiatikių katedra suteikė įspūdingą foną caro Nikolajaus karūnacijai įamžinti, tačiau mes, tikriausiai kaip ir visi kiti naujieji carai, susidūrėme su viena problema: karūna buvo per maža“, –broadcastnow.co.uk pasakojo „Paskutinių carų“ prodiuseris Herevardas Pelingas.

Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia, Aušros vartų g. 7B

Legenda byloja, kad XIV a. tai buvo pirmoji kunigaikštienės Julijonos, didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos, čia pastatyta bažnyčia. Praėję pro Bazilijonų vartus, aptiksite dar vieną Vilniaus perlą – XVI a. bažnyčią ir vienuolyną. Šis savitas rusų bizantinio stiliaus pastatas privers jus pasijusti taip, tarsi būtumėte pačiame mini serialo veiksmų sūkuryje.

Vaidilos teatras, A. Jakšto g. 9

Neogotikinis XIX a. pastatas gali pasigirti įspūdingais koridoriais su sietynais ir dekoru, derančiais net Rusijos carui. Realiame gyvenime tai buvo Lietuvos intelektualų susitikimų ar didžių spektaklių vieta. Antrojo pasaulinio karo metais apgadintas pastatas buvo renovuotas, išsaugota net smulkiausia detalė, visas kultūrinis paveldas.

Pranciškonų vienuolynas, Trakų g. 9

Seniausias Vilniaus vienuolynas buvo pastatytas 1334 m. Įspūdinga, kad net ir po keletos amžių kiemas bei pastatai išlaikė savo istorinę išvaizdą. Vienuolyną ir šiandien gaubia daugybė legendų. Šiame mini seriale šalia vienuolyno esanti Trakų gatvė tampa karietos sprogimo, kuriame miršta didysis kunigaikštis Sergejus Aleksandrovičius, vieta.

Trakų Vokės dvaras, Žalioji a. 2A

Įsikūręs tarp Vilniaus ir Trakų, XIX a. dvaras priklausė grafui Tiškevičiui. Parkas, sukurtas Prancūzų kraštovaizdžio srities specialisto, išsaugojo savo senuosius medžius bei visą grožį. „Paskutiniuose caruose“ dvaras tapo Aleksandros liūdnai pagarsėjusiu „Mauve Boudoir“, į kurį įkomponuotas ir atkurtas Marijos Antuanetės paveikslas.

Literatūrinis Puškino muziejus, Subačiaus St. 124

Muziejus, apsuptas kvapnios miškų žalumos ir neįprastų tvenkinių, yra tarsi rafinuotos medinės Rusijos architektūros pavyzdys. Muziejus įsikūręs buvusiame gyvenamajame Gregorio Puškino, poeto Aleksandro Puškino sūnaus, šeimai priklausančiame pastate. Tai jūsų šansas žvilgtelėti į autentiškus Rusijos dvarininkų, gyvenusių Vilniuje XIX a., namus.

Filmavimo smulkmenos

Buvo labai sudėtinga rasti šio periodo audinių, taigi taupant dauguma audinių kostiumams gaminti buvo perkami iš sendaikčių turgų Vilniuje ir Milane. „Vieną dieną viena iš mano asistenčių man parodė savo svetainės Vilniuje nuotrauką. Jos užuolaidos – audinys ir spalva – buvo būtent tai, ko mums reikėjo. Įtikinus ją mums parduoti šią užuolaidą, galėjome užbaigti kurti Aleksandros suknelę“, – broadcastnow.co.uk pasakojo Barbara Elum-Baldres, „Paskutinių carų” kostiumų dizainerė.

„Tai buvo nepakartojama patirtis – aš vis žnybtelėdavau sau, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju! Tiems, kas vis dar nebuvo Vilniuje, rekomenduoju būtinai ten apsilankyti”, – sako Suzana Herbert, aktorė, mini seriale vaidinanti Aleksandrą.