Trakų Vokės dvaro rūmus pastatė Vilniaus bajorų maršalka, grafas Jonas Tiškevičius (1831–1892 m.). Iki šių dienų išliko visi senieji parko keliai ir takai, lapuočių medžių alėjos, deja, per karą nukentėjo dvaro rūmai. Jie restauruoti 1971 – 1978 metais (architektai Alfonsas Lagunavičius, Jonas Zibolis).

Daug metų čia dirbo Žemdirbystės instituto mokslininkai. Jų dėka rūmai neblogai išsilaikė. Karo metais dvare gyveno vokiečių atkelti kolonistai iš Olandijos. Po karo rūmų išorinė puošyba buvo sunaikinta.

Šiandieninį dvaro ansamblį sudaro rūmai, puošti kolonomis, varpinė su dviem bokšteliais, neogotikinė koplyčia – Tiškevičių mauzoliejus, vienintelės Lietuvoje arklidės, turinčios neobarokinių bruožų, ir kiti pastatai.

Dvaras dabar yra Vilniaus miesto savivaldybės žinioje. Jame vyksta pažintinės ekskursijos.

Trumpa istorija

Vaizdingas Trakų Vokės dvaro parkas įkurtas 1884 metais, rekonstruotas 1898–1900 metais pagal prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė (Édouard François André) (1840–1911 m.) projektą.

Pastatų architektūrai būdinga istorizmo laikotarpio stilistinių formų įvairovė. Dvaro ansamblyje harmoningai dera neoklasicizmas, neobarokas, neogotika, taip pat liaudies architektūros tradicijos.

Reprezentacinė, griežtai geometriškai suplanuota sodybos dalis kontrastuoja su peizažine parko dalimi Vokės upės šlaituose. Čia galima rasti ir senąją šaltinio vandenvietę su nedideliu baseinėliu, pastatytu iš akmenų. Iš dvaro pastatų seniausias – medinė oficina-fligelis, išlikusi iš tų laikų, kai šios žemės dar priklausė dvarininkams Dombrovskiams (XVIII a. pab.–XIX a. pirmoji pusė).

Dvaro sodybą juosė mūrinė tvora (išlikusi fragmentiškai) su vartais iš trijų pusių. Šiaurinę ir pietrytinę sodybos dalį užima laisvo planavimo parkas ir trys tvenkiniai. Juose dvaro klestėjimo laikais veistos vertingų rūšių žuvys. Valdant J. Tiškevičiui dvaras klestėjo, iš jo buvo nutiesta telefono linija, kuri buvo viena pirmųjų Lietuvoje. Ant dvaro stalo buvo patiekiami otai su olandišku užpilu, karštai paruošta ėriena, jerubės, fazanai ir kiti prabangūs patiekalai.

Po J. Tiškevičiaus mirties dvaras atiteko jo sūnui Jonui (1867–1903 m.), vėliau – jo mažamečiams vaikams.

Antrasis pasaulinis karas sujaukė paveldėjimo seką. Prasidėjus karui, buvo išgrobstyti Trakų Vokės rūmų paveikslai, baldai, kiti vertingi daiktai.