Pilnas bažnyčios pavadinimas – Švento Jono Krikštytojo ir Švento Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčia. Tačiau žmonės naudojo ir iki šiol tebenaudoja sutrumpintą jos pavadinimą, bažnyčią vadindami Šventų Jonų bažnyčia. Šventų Jonų bažnyčios statybos užtruko beveik 40 metų ir buvo baigtos 1426-aisiais.

1571 metais bažnyčia perėjo Jėzuitų ordino žinion, ir nuo tada ji laikoma universiteto komplekso dalimi. Šventų Jonų bažnyčia su varpine – viena vaizdingiausių universiteto komplekso dalių. Varpinė, kurios aukštis siekia 68 metrus, yra ir vienas aukščiausių senamiesčio pastatų.

Trumpa istorija

Bažnyčia pradėta statyti po Lietuvos krikšto 1387 m. ir baigta 1426 m. Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau, XVIII a. pirmojoje pusėje, įgijo ryškių vėlyvojo baroko bruožų. Iki šių dienų išlikusį Šventų Jonų bažnyčios fasadą projektavo žymiausias Vilniaus baroko architektas Jonas Kristupas Glaubicas. XIX a. trečiajame dešimtmetyje didžiulė dalis puošnaus barokinio interjero buvo sunaikinta. Sovietmečiu Šventų Jonų bažnyčia buvo paversta sandėliu. Vėliau tarnavo kaip Vilniaus universiteto muziejus. Šiandien Šventų Jonų bažnyčia vėl atlieka pagrindinę savo funkciją. 1993 metais joje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.