Šventovę, seniau vadintą Švč. Trejybės bažnyčia, puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais. Jėzaus paveikslą jis tapė vienuolei Faustinai Kovanskai (Helena Kowalska) prižiūrint, pagal jos regėjimus.

Pirmą kartą paveikslas viešai pagerbtas Aušros Vartų koplyčioje 1935 m. Po ilgų klajonių 1986 m. jis buvo slapta parvežtas į Vilnių. Stebuklingomis galiomis garsus paveikslas buvo atiduotas Šv. Dvasios bažnyčiai. Paveikslas pakabintas dešinėje bažnyčios pusėje priešais sakyklą.

Trumpa istorija

Švč. Trejybės bažnyčia – Dievo Gailestingumo šventovės pirmtakė – buvo pastatyta XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. Tai buvo maža stačiakampė gotikinė šventovė, apside (altorine dalimi) orientuota į dabartinę Dominikonų gatvę. Prie Šv. Trejybės bažnyčios XVI a. vid. buvo įkurta ligoninė, už kurią atsakomybė buvo pavesta miesto magistratui. Ligoninę ir bažnyčią aptarnavo dominikonai. 1613 m. bažnyčios kunigui buvo suteiktas klebono vardas. 1684 m. ligoninė ir bažnyčia gavo papildomų lėšų –  suteikta privilegija valdyti keletą sklypų ir namų Vilniaus mieste.

Po 1748 m. ir 1749 m. gaisrų, kurių neišvengė ir bažnyčia, ji buvo rekonstruota: sumūryta nauja presbiterija ir du bokštai, o gotikinės apsidės vietoje pastatytas naujas portalas. Bažnyčia XVIII a. pabaigoje priklausė Vilniaus universitetui, jos klebonu buvo ir universiteto rektorius, astronomas Martynas Počobutas.

1821 m. caro valdžia bažnyčią perdarė į cerkvę, bet 1920 m. ji grąžinta katalikams. 1968 m. nugriuvo dalis bažnyčios fasado su portalu, 1971 m. toje vietoje buvo atkurta senoji gotikinė trisienė apsidė.