Nors architektas Laurynas Gucevičius kilęs iš valstiečių šeimos, gavęs puikų išsilavinimą (pusantrų metų studijavo Paryžiaus Karališkojoje meno akademijoje, paskui išvyko į Romą ir, praleidęs užsienyje ketverius metus, grįžo į Lietuvą), jis paliko ryškų pėdsaką lietuviškojo klasicizmo architektūroje.

Architektas suprojektavo tokius statinius kaip Verkių ansamblis, Vilniaus rotušė, Vilniaus katedra, Jonavos bažnyčios kompleksas, Vilniaus reprezentaciniai rūmai, Čiobiškių dvaro kompleksas ir kt.

Brandžiausias L. Gucevičiaus projektas – Vilniaus katedros rekonstrukcija. 1782–1790 m. architekto suprojektuota katedra – geriausias jo kūrinys, lietuviškojo klasicizmo šedevras, nepakartojamas ir originalus pasaulinės architektūros statinys. Už šį projektą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Potianovskis architektą apdovanojo aukso medaliu „Merentibus“. 

Trumpa istorija

Architektas mirė gana jaunas, pakirstas sunkios ligos, o 1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratų) bažnyčią S. Daukanto aikštėje pastatytas paminklas jam įamžinti. Gipso skulptūrą sukūrė skulptorius Vladas Vildžiūnas, aikštelę suplanavo architektai Rimantas Dičius ir Aleksandras Lukšas.

Paminklo  kūrimo procesą sunkino portretinės medžiagos nebuvimas.  Kuriant remtasi V. Budreikos atrastu mažu gipsiniu L. Gucevičiaus biustu ir asmeniška, daugiaplane kūrėjo vizija.