Ši šventovė – Lietuvos krikšto simbolis. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius.

Vilniaus arkikatedroje ilsisi visos Lietuvos ir jaunimo globėjo – Šv. Kazimiero – žemiškieji palaikai. Čia 1918–1925 m. vyskupavo pal. Jurgis Matulaitis. 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II-sis Vilniaus arkikatedroje malda pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą.

Trumpa istorija

Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso, baroko pėdsakai.

Prie Vilniaus katedros stovi 57 m aukščio varpinės bokštas – vienas iš pagrindinių miesto simbolių, svarbi arkikatedros, Žemutinės ir Aukštutinės pilies komplekso dalis.

Varpinės istorija siekia XIII a. vidurį.  Čia stovėjęs gynybinis bokštas XVI a. tapo varpine, XIX a. pradžioje jis įgavo dabartinę išvaizdą. Pastato viršuje laiką skaičiuoja seniausias miesto laikrodis, į Šv. Mišias kviečia varpų skambėjimas. Bokšto istoriją pristato interaktyvi ekspozicija. Nuo varpinės bokšto lankytojams atsiveria įspūdingi Vilniaus vaizdai.