Žvėryno rajonas

Prasieikite istoriniu Vilniaus maršrutu. Nuo XVI a. iki XIX a. vidurio dabartinio Žvėryno plotai priklausė vienai garbingiausių šalies giminių – Radviloms, kurie čia turėjo žvėrių medžioklės rezervatą (iš čia ir kilo vietovės pavadinimas).

Nuo seno čia buvo mėgstama miestiečių pasivaikščiojimų vieta, o XIX–XX a. čia įsikūrus vandens gydykloms ir pirtims virė tikras kurortinis gyvenimas. Šiandien šis žalias rajonas iš kitų miesto vietų išsiskiria savo architektūra ir atmosfera. Laikas Žvėryne teka lėčiau – pasivaikščiojimas po nediduką rajoną virsta tikra terapija stebint Neries srovę ir įkvepiant pušynais kvepiančio oro.

108 mediniai Žvėryno namai suteikia rajonui ypatingą aurą, o vaiskios jų spalvos nudažo kasdienybę. Medinės praėjusio šimtmečio vilos ir šiandien alsuoja tų dienų žavesiu. Šveicariški jų bokšteliai, rusiško stiliaus langų apvadai, tradicinė lietuviška kiaurapjūvio ornamentika ar spalvotų stikliukų verandos vitražai taip traukia akį.

Trumpa istorija

Iki šių dienų Žvėrynas alsuoja kurortiniu ritmu, kaimyniška atmosfera. Itin mėgstama miestiečių pasivaikščiojimo vieta jau nuo XVI a. – Žvėryno tvenkiniai, anksčiau sukę vandens malūną. Ieškantiems natūralumo – vos už kelių šimtų metrų laukia tiltas į Vingio parką. Kitapus Neries plyti miško plotai, galima leistis pagrindiniais takais iki prie estrados įsikūrusių pramogų – dviračių, paspirtukų, atrakcionų – vietų ar sukti mažiau pramintais takeliais ir, jei pasiseks, net sutikti stirnų.

Žvėryne, šalia Liubarto tilto, rasite nedidukę savo architektūra išsiskiriančią kenesą, vienus iš dviejų Lietuvoje esančių karaimų maldos namų. Nutiesus senąjį Žvėryno tiltą 1903 m. ir sujungus Vilnių su šiuo priemiesčiu kaip atsvara kitame Gedimino pr. gale esančiai Vilniaus katedrai buvo pastatyta įspūdinga Vilniaus stačiatikių Švč. Mergelės Marijos ženklo iš dangaus cerkvė.

Adresas:
Žvėrynas, VilniusGoogle Maps

Verta pamatyti

Lukiškių kalėjimas
Lukiškių kalėjimas

Lukiškių kalėjimą 115 metų saugojo aukštos sienos ir spygliuota viela, tačiau šiandien ši teritorija laukia smalsių lankytojų. Šimtametis kalėjimas virto meno erdve „Lukiškių kalėjimas 2.0“, kurioje dirba net 250 kūrėjų ir menininkų.