Užupis – menininkų respublika, kartais lyginama su Paryžiaus Monmartro rajonu arba Kopenhagos Kristianija. Jis garsėja savo nuosavu himnu, konstitucija, kurią galima perskaityti Paupio gatvės pradžioje (ji surašyta ant tvoros), prezidentu, vyskupu, čia plyti vieno seniausių, Vilniaus Bernardinų, kapinės, stovi dvi bažnyčios, o viską vainikuoja bronzinis Užupio angelas.

Tai vienas seniausių Vilniaus rajonų, istoriniuose šaltiniuose minimas jau XVI amžiuje. Senovėje čia sparnais mojo daugybė malūnų, čia buvo vargingųjų priemiestis, kur daugiausia gyveno amatininkai, o vienu metu netoliese buvo įsikūręs ir viešnamių kvartalas.

Trumpa istorija

Šiuo metu Užupis – vienas prestižiškiausių ir brangiausių Vilniaus rajonų. Jau pats Užupio pavadinimas reiškia „vieta už upės“. Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele, – neatskiriama Užupio dalis. Tad nieko keista, kad dar vienu Užupio simboliu tapo bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. Jos autorius – skulptorius Romas Vilčiauskas. Undinėlė sėdi Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje. Sakoma, kad būtent ji ir vilioja į Užupį žmones iš viso pasaulio. O tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.

Centrinėje Užupio aikštėje 2002 metais buvo atidengta Angelo skulptūra. Šis skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurtas bronzinis angelas tapo dar vienu Užupio simboliu.

Sovietmečio laikais Užupis buvo labai apleistas ir pelnė vieno pavojingiausių Vilniaus rajonų reputaciją. Bėgant laikui, pigiuose Užupio namuose ėmė kurtis menininkai – juk čia pat, už tiltelio, buvo Dailės akademija. Dabar Užupyje vyksta alternatyvios mados festivaliai, rengiami koncertai, parodos, poezijos skaitymai, vaidinimai, originalios Užupio šventės.