Neabejojame, kad Adomas Mickevičius pažįstamas kiekvienam, mėgstančiam skaityti.
Kairiajame Vilnelės krante, aikštėje tarp Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (plačiau žinomos kaip Vilniaus Bernardinų) ir Šv. Mykolo bažnyčių Maironio gatvėje, matyti jam pastatytas paminklas. Beje, tai – viena labiausiai lankomų Vilniaus skulptūrų.
Paminklo kompoziciją sudaro 0,57 m stačiakampio formos postamentas su užrašu lietuvių kalba „Adomas Mickevičius“ ir 4,5 m aukščio granito skulptūra.
Poetas vaizduojamas susimąstęs ir stovintis atsirėmęs į neaukštą, horizontaliai perdalytą koloną, kurios dvi dalys simbolizuoja jo gyvenimą tėvynėje ir tremtyje, priklausomybę lenkų ir lietuvių kultūromis. 1984 metais pastatytas ir atidengtas paminklas – skulptoriaus Gedimino Jokūbonio ir architekto Vytauto Čeknausko bendras darbas.
Adomo Mickevičiaus paminklas – viena iš „kalbančių Vilniaus skulptūrų”. Tai matyti iš prie skulptūros pjedestalo pritvirtintos mėlynos lentelės, kviečiančios išklausyti skulptūrą kalbant. Jums tik reikės išmaniojo telefono, kuriuo turėsite pasirinkti vieną iš dviejų lentelėje nurodytų alternatyvų: nuskenuoti QR kodą arba surinkti nurodytą URL adresą.
Adomas Mickevičius (1798-1855 m.) – garsus lietuvių ir lenkų romantizmo laikų poetas. Jo kilmė, gyvenimas, veikla ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva, su Lietuvos istorija ir lietuvių kultūra. Jis yra kilęs iš senos lietuvių bajorų giminės, gyvenusios Rodūnės apylinkėse. A. Mickevičius save laikė Lietuvos ir Lenkijos valstybės piliečiu, rašė lenkų kalba, tačiau Lietuvą vadino savo tėvyne.
Pirmasis paminklas poetui Adomui Mickevičiui buvo slapta pastatytas 1899 m. Šv. Jonų bažnyčioje. Ši vieta pasirinkta dėl to, nes tuometinė carinė valdžia draudė statyti paminklus mieste. Ne kartą bandyta pastatyti skulptūrą poetui ir mieste, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.
1987 metais rugpjūčio 23 dieną apie 3 000 žmonių susirinko prie Adomo Mickevičiaus paminklo tyliai pasmerkti Ribentropo-Molotovo paktą. Nuo šio mitingo prasidėjo Lietuvos atgimimas.