Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921 m.) – garsi XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios rašytoja, visuomenės ir kultūros veikėja, prisidėjusi prie lietuvių kalbos ir literatūros puoselėjimo.

Ji - pirmoji lietuvių rašytoja, leidusi savo kūryba iš arčiau pažinti moters gyvenimą. Iki tol rašę rašytojai vyrai neperteikdavo moters pasaulėžiūros. Rašytojos skulptūra įkurdinta Žemaitės skvere, esančiame šalia Gedimino prospekto. Pažinsite ją iš parimusios pozos ir užrištos skarelės. Skulptūros autorius – skulptorius Petras Aleksandravičius.

Žemaitė bandė tapti ūkininke, tačiau ūkininkavimo veikla jai labai netiko ir nepatiko, tad rašė ir džiugino to meto žmones.

Žemaitės skulptūra – viena iš „kalbančių Vilniaus skulptūrų”. Tai matyti iš prie skulptūros pjedestalo pritvirtintos mėlynos lentelės, kviečiančios išklausyti skulptūrą kalbant. Jums tik reikės išmaniojo telefono, kuriuo turėsite pasirinkti vieną iš dviejų lentelėje nurodytų alternatyvų: nuskenuoti QR kodą arba surinkti nurodytą URL adresą. Skulptūrą įgarsino Lietuvos aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Trumpa istorija

Per savo gyvenimą Žemaitė parašė 354 kūrinius: apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie savo vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Žymiausi jos kūriniai yra „Marti“, „Topylis“, „Petras Kurmelis“, „Sučiuptas velnias“ ir „Sutkai“. Jos kūryboje vyrauja kūriniai, kuriuose aprašomi neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai yra epiški, ironiški, objektyvizuoti. Žemaitės kūryboje gausu detalių gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymų. Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui.

Rašytojos kūryba – tarsi nuostabus ano laikmečio dienoraštis, padedantis pamatyti realų tų laikų gyvenimą. Ji bendradarbiavo su daugeliu kitų to meto rašytojų ir stengėsi puoselėti lietuvių kalbą bei literatūrą. Norėdami paminėti pastarąjį faktą, žmonės Žemaitės skvere 1971 m. jai pastatė skulptūra.