Žvėryno tvenkiniai, anksčiau sukę vandens malūną, – mėgstama miestiečių pasivaikščiojimo vieta jau nuo XVI a. Šalia seniausios Žvėryno gatvės esanti idiliška vieta žavi ramybe – lesinant vandens paukščius ar lėtai vaikštant palei tvenkinį nejučia galima nusikelti į praeitį. Ieškantiems dar daugiau natūralumo – vos už kelių šimtų metrų laukia tiltas į Vingio parką.
Kitapus Neries plyti miško plotai, galima leistis pagrindiniais takais iki prie estrados įsikūrusių pramogų – dviračių, paspirtukų, atrakcionų – ar sukti mažiau pramintais takeliais ir, jei pasiseks, galima net sutikti stirnų. Iš centro Vingio parką galima pasiekti ir kitu ne mažiau vaizdingu maršrutu – tereikia sekti Neries vingius einant dešiniąja krantine nutiestu taku. Pakeliui atsivers įspūdingi Vilniaus senamiesčio vaizdai, kuriuos palengva keis ne mažiau įspūdingas gamtos grožis.
Įspūdingos medinės praėjusio šimtmečio vilos ir šiandien alsuoja tų dienų žavesiu. Šveicariški bokšteliai, rusiško stiliaus langų apvadai, tradicinė lietuviška kiaurapjūvio ornamentika ar spalvotų stikliukų verandos vitražai iš tolo traukia akį. 108 mediniai Žvėryno namai suteikia rajonui ypatingą aurą, o vaiskios jų spalvos nudažo kasdienybę.
Jei neteko pakilti iš Vingio parko oro balionu, galbūt ir nesusimąstėte, kad iš paukščio skrydžio keturios kunigaikščių vardais pavadintos Žvėryno gatvės – Kęstučio, Birutės, Liubarto ir Vytauto – sudaro ištęstus Gediminaičių stulpus. Kur kas lengviau surasti ypatingą XV a. rusvo granito akmenį su išraižytais Gediminaičių stulpais. Už Liubarto tilto, Vytauto gatvės gale arčiau Neries kranto esantis akmuo žymėjo didžiojo kunigaikščio žemių ribas Vilniaus apylinkėse.
Žvėrynas iki šių dienų alsuoja kiek lėtesniu kurortiniu ritmu, kaimyniška atmosfera, todėl ir restoranai čia ypatingi, kviečiantys pasinerti ne tik į gurmaniškus atradimus, bet ir atsikvėpti gamtoje. Visais metų laikais mediniame name su sodu įsikūrusi „Panama Food Garden“ siūlo garsiųjų aštuonkojų, šviežių austrių ar sezoninių gėrybių paskanauti sėdint šiltnamyje ir mėgaujantis gamtos vaizdais.
Kitame medinuke įsikūrusi „Veranda“ vilioja pasijusti tarsi sugrįžus į šeimos vasaros namelį su žaliuojančia terasa – čia kulinarines improvizacijas penktadieniais ir šeštadieniais lydi džiazo koncertai.
Jaukiems vėlyviesiems pusryčiams ar po rytinio kroso Vingio parke verta užsukti į legendiniame estrados pastate įsikūrusias „Vingio istorijas“, o lengvais pietumis pušimis kvepiančiame parke kviečia mėgautis „Picnic bistro“.
Patys nepastebėsite, kaip prisėdę ant suolelio atokiau nuo praeivių akių atitverti žaliųjų labirintų Eduardo Balsio skvere, atsijungsite nuo bėgančio pasaulio. Prie garsiųjų tvenkinių įsikūrusiame Boriso Nemcovo skvere visada atsiras laisva vieta mėgautis ramybe. Tačiau net ir judresnėje gatvių sankirtoje prie Gruzijos ambasados esančiame Tbilisio skvere puodelis kavos stebint aplinką gali įgauti naujų skonių.
Žvėryne, šalia Liubarto tilto, rasite nedidukę savo architektūra išsiskiriančią kenesą, vienus iš dviejų Lietuvoje esančių karaimų maldos namų. Nutiesus senąjį Žvėryno tiltą 1903 m. ir sujungus Vilnių su šiuo priemiesčiu kaip atsvara kitame Gedimino pr. gale esančiai Vilniaus katedrai buvo pastatyta įspūdinga Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė.
Vilniaus stoties rajonas išgyvena tikrą renesansą – iš atokių, nejaukių teritorijų tampa gyva, dirbti ir gyventi patrauklia, o taip pat ir jaunimo bei kultūros mėgėjų vertinama vieta.