Vilnius laimėjo teisę rengti Europos šilumininkų kongresą

Vilnius laimėjo teisę surengti dar vieną ypatingos svarbos tarptautinę konferenciją – 2021-aisiais vyksiantį Europos šilumininkų kongresą. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ skaičiavimu, jo ekonominė vertė miestui gali sudaryti apie 280 tūkst. eurų.

Į kas dvejus metus tarptautinės asociacijos „Euroheat&Power” rengiamą kongresą atvyksta daugiau kaip 400 šios srities atstovų iš įvairių Europos ir kitų pasaulio šalių – centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių vadovai ir specialistai, Europos Komisijos, valstybinių bei savivaldybių įstaigų aukšto lygio pareigūnai, mokslininkai, investuotojai, įrangos gamintojai. Vilniuje jie susirinks 2021 m. gegužės 3–5 dienomis.

„Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė sako, kad iškovota teisė surengti tokio masto ir pobūdžio tarptautinį renginį miestui atneš ne tik didelę finansinę, bet ir socialinę naudą. „Vilnius jau yra žinomas finansinių technologijų, lazerių, gyvybės mokslų srityse, galimybė surengti kitų sričių renginius plečia miesto ekspertiškumą ir suteikia progą prisistatyti kitoms mokslo bei verslo bendruomenėms, parodyti plėtojamas inovacijas“, – teigia I. Romanovskienė.

Lietuva turės kuo pasigirti

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad šis pirmąkart Lietuvoje įvyksiantis aukščiausio lygio Europos šilumininkų kongresas bus naudingas Vilniaus miestui ir šaliai, nes leis pasidalinti vertingiausia patirtimi. „Užsienio  ekspertus labai domina mūsų technologinė patirtis, inovacijos, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkis yra pripažįstamas kaip vienas iš pirmaujančių Europoje pagal modernumą. 2021 m. pradžioje čia bus pradėta eksploatuoti didelio efektyvumo kogeneracinė jėgainė, utilizuosianti komunalines atliekas ir jas paversianti taip reikalinga elektra ir šiluma. Kartu pradės veikti ir biokurą naudosianti elektrinė, kuri reikšmingai padidins Lietuvos nuosavos elektros generavimo apimtis, o Vilniui tieks apie trečdalį visos reikalingos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių. Kongreso dalyviai turės galimybę šį objektą apžiūrėti“, – teigia V. Lukoševičius.  

Pasak jo, Lietuva išties gali pasigirti pažangiais sprendimais šilumos tiekimo ir gamybos srityse, pavyzdžiui, Vilniaus šilumos ūkį eksploatuojanti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai artimiausiu metu viena pirmųjų šalyje įrengs didelės galios absorbcinius šilumos siurblius Vilniaus 2-oje elektrinėje (E-2), siekiant efektyviau panaudoti atliekinę išmetamų dujų šilumą. Bendrovė nuosekliai plečia savo vartotojų ratą ir jos patiekta šiluma, pakeisdama vietinio šildymo šaltinius, reikšmingai prisideda gryninant Vilniaus orą. . O sparčios ir kryptingos investicijos, LŠTA prezidento teigimu, padėjo šalyje transformuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, perorientuojant šilumos gamybą iš gamtinių dujų į gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių – biokuro, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Dabar iš biokuro, kuris yra 2–3 kartus pigesnis negu gamtinės dujos, pagaminama jau apie 70 proc. visos patiekiamos šilumos.

Lukoševičius taip pat pažymi, kad kongrese Lietuvos šilumos ūkio rinkos dalyviai galės susipažinti su pažangių Skandinavijos ir kitų šalių centrinio šilumos tiekimo sistemų plėtojimo naujovėmis, užmegzti ryšius su šiuolaikinės įrangos gamintojais, vystytojais, o tai padės ateityje įgyvendinti naujus projektus, plačiau panaudojant aplinkos, saulės ir atliekų energiją.

Primena apie Kongresų centro būtinybę

„Go Vilnius“ vadovė I. Romanovskienė primena, kad konferencijų turizmas yra itin pelninga ūkio sritis, kuri Lietuvoje galėtų stipriai ūgtelėti, kai tik būtų pastatytas Kongresų centras. „Vilniaus žinomumas renginių organizavimo rinkoje sparčiai auga – vien pernai Lietuvos sostinėje įvyko 600 tarptautinių renginių. Taigi patirties organizuojant renginius turime, dideliems renginiams jau pasiruošusi ir viešbučių rinka: vien pernai sostinėje atsidarė 5 nauji viešbučiai, iki 2022-ųjų duris atverti turėtų dar šeši. Vienintelis stabdis pritraukiant daugiau didelių konferencijų yra tam skirtų vietų stygius“, – teigia I. Romanovskienė.

„Go Vilnius“ skaičiavimu, iš viso pernai Vilniuje vykę tarptautiniai renginiai šaliai sukūrė 57 milijonus eurų ekonominės vertės, įvertinant sumokamus mokesčius, sukuriamas laikinas ir nuolatines darbo vietas, konferencijų dalyvių ir organizatorių išleidžiamus pinigus. Šiems renginiams buvo sukurta 100 tūkst. laikinų darbo vietų, juose apsilankė apie 75 tūkst. konferencijų turistų. Skaičiuojama, kad vienas toks turistas vidutiniškai mieste išleidžia 4 kartus daugiau pinigų nei laisvalaikio turistas. Pernai visų Vilniuje įvykusių tarptautinių konferencijų, kuriose dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių, buvo tik 3 procentai.