Vilnius kviečia pasivaikščioti po XVII-XVIII a.: paslaptingi vienuolių pėdsakai ir po maro bei karų atsigavusi sostinė
Šiuolaikiniame Vilniuje gatvėmis vaikštančius vienuolius išvystame retai, tačiau prieš kelis šimtmečius sostinėje gyveno ir veikė ne vienas vienuolių ordinas. Sunku patikėti ir tuo, kad sostinė kultūriškai suklestėjo būtent tada, kai patyrė pačius didžiausius išbandymus – marą, karus ir badą. Artėjančio Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga rengiamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kviečia susipažinti su XVII ir XVIII a. sostine – pasekti vienuolių pėdsakais ir „pasimatuoti“ jų abitus bei sužinoti, kaip Vilnius atsitiesė po jį nualinusių negandų.
Kviečia pamatyti miestą naujomis akimis
Agentūros „Go Vilnius“ kuriamas projektas ,,7 kelionės kryptimi – Vilnius 700“ kiekvieną savaitę apžvelgia vis kitą Lietuvos sostinei svarbų laikotarpį bei kviečia virtualiai pasivaikščioti po skirtingas Vilniaus epochas.
Anot „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, ne tik ribojimai, bet ir šaltesnis pavasaris aktyviau skatino domėtis istorija, kuri pateikiama itin patraukliai. „Išties trys pirmieji projekto turai po ankstyviausias Vilniaus epochas susilaukė didelio susidomėjimo ir populiarumo. Projektui įpusėjus, tikimės ir toliau vilniečius bei miesto svečius skatinti daugiau sužinoti apie Lietuvos sostinę bei supažindinti su dar negirdėtais faktais iš turtingos Vilniaus istorijos. Kai kuriais iš jų bus išties sunku patikėti – galite to net nežinodami kasdien praeiti objektus, kurie saugo šimtametes miesto paslaptis ir negirdėtas istorijas“, – sako I. Romanovskienė.
Tikros istorijos apie vienuolius ir išbandymus Vilniui
Ketvirtasis turas nukelia į XVII a. Lietuvos sostinės kasdienybę – jame pasakojama apie to meto vienuolių gyvenimą. Vilniuje vienuolynai buvo įkurti beveik prie visų bažnyčių, todėl juodi, rudi ar balti abitai buvo įprastas rūbas miesto gatvėse. Istorikė Luka Sinevičienė atskleidžia, kad kol vieni vienuoliai tuomet praktikavo asketizmą ar atsiskyrė nuo visuomenės, kiti aktyviai dalyvavo kultūriniame ir netgi politiniame gyvenime. Ture sužinosite, kad vienuoliai ne tik meldėsi, bet ir ūkininkavo, virė alų, gamino vaistus ar užsiiminėjo amatais bei kitų negirdėtų faktų.
Penktajame projekto ture atskleidžiama, kad ypač daug negandų Lietuvai atnešė XVIII a., tačiau šį amžių galima laikyti ir Vilniaus kultūrinio pakilimo amžiumi – tuo metu Vilnius buvo vienas didžiausių Vidurio Europos miestų. Čia gyveno ir dirbo garsiausi Europos mokslininkai, po gaisrų Vilnius įgavo naują, šiandien mums jau gerai pažįstamą, savo veidą, žydėjo pirmasis Vilniaus universiteto botanikos sodas, miesto gyventojai mėgavosi muzika ir naujais spektakliais. Mokslininkai iš naujosios observatorijos dairėsi į žvaigždes, o dėka Vilniuje gyvenusio Vilniaus Gaono miestas išgarsėjo kaip Lietuvos Jeruzalė. XVIII a. Vilniaus gyventojai domėjosi ir sekė atradimais Europoje ir Apšvietos epochos idėjomis, padėjusiomis pamatą ne tik šiuolaikiniam miestui, bet ir valstybei. Juk Vilnius gali didžiuotis čia sukurta pirmąja Europoje rašytine Konstitucija, pirmąja Europoje pasaulietine švietimo ministerija. Tad net didžiosios negandos netrukdė miestui sužibėti.
2023 m. Lietuvos laukia istorinis įvykis – Vilniaus 700 metų jubiliejus. Pirmieji jubiliejui skirti projektai startavo jau 2021 metų pradžioje. Didžiuojamės miestu, kuris gali pasigirti turtinga istorija, didvyriška praeitimi ir atviru žvilgsniu į ateitį, todėl minėdami šį jubiliejų norime, kad visa Lietuva ne tik artimiau pažintų miestą, bet ir su šiuo miestu pajustų emocinį ryšį. Besidomintiems Vilniaus istorija maršrutai pristatomi kas savaitę, palaipsniui leidžiant susipažinti su Vilniumi nuo seniausių epochų link naujesnio šimtmečio veido. Kiekvienas galės savarankiškai susipažinti su maršrutais www.700vilnius.lt tinklapyje.