Ukrainiečiams svarbu pagarba ir empatija 

Lietuvoje – jau beveik 40 tūkstančių ukrainiečių, nuo karo radusių prieglobstį mūsų šalyje. Prie pagalbos ukrainiečiams prisideda ne tik šalies gyventojai ar verslai, bet ir įvairios paramos organizacijos, iniciatyvos. Reikšmingą pagalbos ir mentorystės programą „BeFriend Vilnius“ inicijavo užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centras „International House Vilnius“, kuris pakvietė vilniečius padėti nuo karo bėgantiems žmonėms lengviau integruotis į visuomenę. Savanoriams suteikiama ne tik praktinė ukrainiečių integracijos informacija, bet ir patarimai, kaip reikėtų bendrauti bei kokią emocinę pagalbą suteikti nuo karo nukentėjusiems žmonėms. 

Projektas „BeFriend Vilnius“ praktiškai padeda sostinėje apsigyvenusiems užsieniečiams įsikurti ir įsilieti į miesto gyvenimą. Nors į šalį atvykę ukrainiečiai Lietuvoje ieško darbo, veda savo vaikus į darželius ar mokyklas, jų psichologinė savijauta yra ypač sunki. Todėl tarptautinės darbo patirties su pabėgėliais turinti viena „BeFriend Vilnius“ kūrėjų Gintarė Pepolytė pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį bendraujant su karo siaubą patyrusiais ukrainiečiais. 

Tapkite emociniu ramsčiu 

Į savo namus ukrainiečius priėmę vilniečiai bendrauja su jais kasdien, o kiti su pabėgėliais susitinka retkarčiais: mentorystės programoje „BeFriend Vilnius“ užsiregistravę vilniečiai padeda karo pabėgėliams įsikurti naujame mieste ir suteikia praktinę informaciją, nukreipdami į reikiamas institucijas bei atsakydami į kitus ukrainiečiams kylančius klausimus. Vis dėlto, ir vieniems, ir kitiems gali kilti klausimas,  kaip reikėtų bendrauti su karo siaubą išgyvenusiais žmonėmis?  

„International House Vilnius“ šiuo metu dirbanti „Kurk Lietuvai” projektų vadovė G. Pepolytė,  7 metus dirbusi Jungtinės Karalystės valstybės tarnyboje (prieglobsčio operacijų bei nelegalios migracijos mažinimo, prevencijos ir migrantų sugrąžinimo departamentuose), bendraujant su karo pabėgėliais pataria pasitelkti empatiją bei rūpestį, vengti frazių, kurios gali pasirodyti nejautrios. Kaip tokias ji pamini neretai solidarumui parodyti pasirenkamas frazes „aš visiškai tave suprantu“ ar „tikrai žinau, kaip jautiesi“. Anot specialistės, nors jomis siekiame padėti, kai kuriais atvejais šios frazės gali skambėti nevisai taip, kaip tikimės. 

„Dirbdama su prieglobsčio prašančiais žmonėmis mačiau iš daugybės šalių dėl įvairių priežasčių išvykusius žmones ir tiesiogiai susidūriau su sunkiais jų išgyvenimais. Norėdami susitapatinti, kartais galvojame suprantantys ukrainiečių jausmus.  Mūsų patirtys ir išgyvenimai nebūtinai padeda juos geriau suprasti, tad šiuo atveju reikėtų sau priminti, kad patys karo nepatyrėme. Todėl sakydami, kad žinome, kaip jie jaučiasi, galime sumenkinti karo pabėgėlių jausmus – jie gali jaustis nesuprasti ir, tikėtina, dar labiau užsidaryti“, – teigia G. Pepolytė. 

Ekspertė priduria, kad itin traumuojančias patirtis išgyvenusius asmenis vertėtų nukreipti į specialistus: „Tai vertėtų padaryti pagarbiu, rūpestingu tonu, sakant: „tikrai noriu tau padėti, bet manau, kad galbūt tau būtų naudinga pasikalbėti apie tai ir su specialistu, nes nesu tikras ar galiu suteikti visą reikiamą paramą.“ Verta žinoti, kad Lietuvoje veikia ukrainiečiams skirta psichologinės pagalbos linija – nukreipkite asmenį į ją, paskatinkite ieškoti efektyvios pagalbos, leiskite jam žinoti, kad esate ramstis, kurio taip reikia“, – siūlo G. Pepolytė. Ji primena, kad trumpuoju numeriu 1809  kasdien veikia emocinės paramos linija rusų kalba, kurioje dirba savanoriai, o platformoje https://www.vilniussveikiau.lt/psichologines-pagalbos-paslaugos/ galima rasti visą psichologinės pagalbos ukrainiečiams galimybių sąrašą. 

Būkite pasiruošę išklausyti 

„Bendraujant su karo pabėgėliais svarbu rodyti empatiją, o klausimai pašnekovui bent jau pradžioje turėtų būti kuo neutralesni. Paklauskite, kaip žmogus laikosi, jaučiasi, ar nori pasikalbėti. Tiesa, tokiu atveju reikia būti pasiruošus žmogų ir išklausyti, juk vienas atsakys, kad jam viskas gerai, kitas galbūt nenorės atvirauti ir išsipasakoti, o trečiam tas klausimas bus paskutinis lašas skausmo perpildytoje taurėje. Jei žmogus nori kalbėtis, leiskite išsikalbėti, o jei matysite, kad žmogus nenori atvirauti – jo nespauskite. Užteks patikinti, kad jei jis norės, gali kreiptis į jus vėliau. Ką tik atvykę žmonės turi daug rūpesčių – įsikurti, susirasti darbą, apsiprasti naujoje aplinkoje ir nežinomame mieste, todėl dažnai išsipasakoja tik daug vėliau. Tačiau jiems svarbu žinoti, kad bus, kas juos išklausys, kai prireiks“, – pataria specialistė. 

Noras padėti sunkumus išgyvenantiems žmonėms kartais gali viršyti mūsų turimas galimybes, tad pravartu gerai apgalvoti pažadus. G. Pepolytė sako, kad nesant įsitikinus, jog pažadą tikrai galėsite ištesėti, verčiau  sakyti, kad pasistengsite pagelbėti kiek galėdami, nieko konkretaus neprižadant: „Labai svarbu žmogaus nenuvilti tuščiais pažadais ir tokioje itin sunkioje situacijoje išlaikyti pasitikėjimą.“ 

Pasak G. Pepolytės, dirbant su „BeFriend Vilnius“ iniciatyva nuo pat pirmųjų dienų matomas akivaizdus vilniečių noras padėti į sostinę atvykusiems ukrainiečiams. Programoje jau užsiregistravo beveik 600 Vilniaus gyventojų, norinčių tapti mentoriais. Specialistė sako, kad itin svarbu šioje programoje nepalikti mentorių be pasiruošimo, todėl didelis dėmesys bus skiriamas reikalingos informacijos suteikimui, kad susitikimai su ukrainiečiais būtų kuo efektyvesni.  

„Go Vilnius” ir „Investuok Lietuvoje“ įkurto užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centro „International House Vilnius“ ir „Kurk Lietuvai”   iniciatyva – mentorystės programa „BeFriend Vilnius“ kviečia registruotis vilniečius, norinčius tapti mentoriais, ir ukrainiečius, kuriems reikia vilniečių pagalbos. Mentoriai padeda atvykėliams įsikurti naujame mieste, supažindina su sostinės gyvenimo ritmu, teikia praktinę informaciją nukreipdami ar palydėdami į įvairias institucijas. Tapti mentoriais, arba užsiregistruoti norint gauti mentorių pagalbą galima čia: Mentorship programme for Uk... | International House Vilnius (ihvilnius.lt)