Ruoštis įspūdingo jubiliejaus sutikimui sostinė pradėjo jau šiemet. Septyni projektai, laimėję Vilniaus miesto savivaldybės ir “Go Vilnius” organizuotą idėjų konkursą, taps svarbia trejų metų laikotarpių apimančios renginių programos dalimi.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, MO muziejus, menų fabrikas “Loftas”, Lietuvos nacionalinis muziejus, galerija “Meno niša”, viešoji įstaiga “Meno genas” ir prodiuserinė kompanija “Ulvyds”: šių septynių organizacijų idėjos atrinktos įgyvendinimui siekiant įprasminti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Artimiausiu metu organizacijos bus kviečiamos pasirašyti sutartis, ir po to kiekvienas iš septynių laimėjusių projektų bus plačiau pristatomas visuomenei.
Menų fabrikas “Loftas” su projektu „Kartą Vilniuje“ pakvies vilniečius tapti filmo apie savo miestą bendraautoriais. Galerija „Meno niša“ sostinės jubiliejaus proga pristatys Vilniaus performansų festivalį. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras dirbtinio intelekto pagalba rekonstruos pirmąją Vilniuje XVII a. atliktą operą.
Lietuvos nacionalinis muziejus su projektu „Paviljonas: Vilnius prieš 200 metų“ paliks muziejines erdves ir apie miesto istoriją papasakos kiekvienam suprantama kalba. „Meno genas“ tarptautinio garso kompozitorius pakvies sukurti konkrečioms Vilniaus viešosioms erdvėms skirtus muzikos kūrinius.
Nemažai kūrėjų dėmesio nusipelnė garsusis Ričardo Gavelio romanas “Vilniaus pokeris”. Kino režisierius Donatas Ulvydas ketina pagal šį romaną ne tik kurti filmą, bet inicijuoti ir naujus džiazo, tapybos, skulptūros įvykius. Tuo tarpu MO muziejus pristatys masinę instaliaciją, kviečiančią Vilnių pamatyti per “Vilniaus pokerio” prizmę.
„Esu tikras, kad Vilniaus jubiliejus taps įsimintina švente visiems miestiečiams ir miesto svečiams. Šios drąsios ir išradingos idėjos prisidės prie to, kad Vilnius, prisimindamas savo didingą praeitį, galėtų ne mažiau didžiuotis šiandienos pasiekimais“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Idėjų konkursas – viena iš svarbių Vilniaus jubiliejaus minėjimo dalių, skirtų kurti naujus kultūrinius projektus, prisiminti miesto praeitį ir dabartį, brėžti ateities vizijas, telkti bendruomenę ir stiprinti emocinį ryšį su miestu. Kurdami idėjas, kandidatai turėjo pasiūlyti, kaip originaliai praturtinti miesto kultūrinę aplinką drąsiais sprendimais bei paskatinti į Lietuvos sostinę pažvelgti dar nematytu kampu.
Nuo praėjusių metų spalio 15 d. iki šių metų sausio 20 d. vykusiame idėjų konkurse buvo pakviestos dalyvauti meno ir kultūros organizacijos – scenos menų, muzikos, vizualiųjų menų, dizaino, kino, istorijos, tarpdisciplininio meno, populiariosios kultūros bei gatvės meno sričių atstovai. Septynios geriausios idėjos buvo atrinktos iš 94 konkursui pateiktų paraiškų. Konkurso laimėtojams finansavimas idėjų įgyvendinimui skirtas trejiems metams – bendra suma siekia 1,4 mln. eurų.
„Sulaukėme beveik šimto skirtingų idėjų iš įvairių sostinėje veikiančių organizacijų. Kruopščiai komisijos atrinkti laimėtojai ir jų projektai atstovauja skirtingas kultūros bei meno sritis, pradedant scenos bei audiovizualinių menų ir baigiant kino, performanso projektais. Tikimės svaraus indėlio kuriant įsimenančią šventę mieste“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Konkursui pateiktas idėjas vertino komisija, sudaryta iš Vilniaus miesto savivaldybės atstovų bei skirtingoms meno sritims atstovaujančių ekspertų. Kviestinę ekspertų komisijos dalį sudarė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diavara, „Vilniaus kino biuro“ direktorė Jūratė Pazikaitė, Lietuvos teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir Lietuvos marketingo asociacijos direktorė Alvydė Palaimaitė.
Komisijos nariai vadovavosi keliais kriterijais – vertino projekto kokybę, auditorijos pasiekiamumą, reikšmę Vilniaus miesto jubiliejaus kontekstui, prieinamumą plačiajai visuomenei, bendradarbiavimą bei tarptautiškumą. Visi minėti kriterijai nulėmė bendrą projekto konkursinį balą. Komisijos nariai nusišalino, kai buvo vertinamos paraiškos, galinčios su jais turėti tiesioginių ar netiesioginių sąsajų.