Daugiau gamtos, daugiau laimės! 9 būdai, kaip Vilnius žengia žaliausio miesto keliu

Vilnius, netrukus tapsiantis 2025 metų Europos žaliąja sostine, savo pavyzdžiu rodo, kokią svarbą planetai ir žmonių gerovei turi tvarūs miestai. Miestas aktyviai plėtoja 140 km dviračių takų ir 1 490 km pėsčiųjų takų tinklą. Per metus plastiko maišelių naudojimą pavyko sumažinti penkiais kartais. Tačiau svarbiausia – Vilnius įkvepia gyventojus aktyviai rūpintis savo miesto aplinka.

Vilnius, Lietuvos sostinė, 2025 metais tapsiantis ir Europos žaliąja sostine, įrodo, kad tvarūs miestai yra ne tik naudingi planetai, bet ir itin svarbūs gyventojų gerovei. Lietuva neseniai buvo pripažinta šalimi, kurios jaunimas iki 30 metų yra laimingiausias pasaulyje. Tai tik dar kartą patvirtina, kad žalesnė aplinka kuria laimę. Kaip Vilniui tai pavyksta?

 
1. Vilniečiai aktyviai prisideda prie bendro tikslo – pasiekti poveikio klimatui neutralumą iki 2030-ųjų. Gyventojai skatinami pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis ir rinktis atsinaujinančią energiją įsirengiant saulės elektrines ir naudojant švarią energiją. Miestas jau reikšmingai pažengė, siekdamas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją – vis plačiau naudojama saulės energija ir modernizuotos šildymo sistemos. Išspręsta ir viena pagrindinių taršos priežasčių – taršus namų šildymas malkomis pakeistas švaresnės energijos sprendimais. 

2. Miestas įsigijo beveik 300 naujų autobusų ir troleibusų, taip atsisveikindamas su sovietmečio palikimu. Anksčiau girgždantys troleibusai ir taršūs dyzeliniai autobusai buvo įprastas vaizdas sostinės gatvėse. Tačiau šiandien Vilnius investuoja į aplinkai draugišką viešojo transporto tinklą, kuriame svarbią vietą užima elektriniai autobusai ir troleibusai. Taip siekiama sumažinti Vilniuje keliaujančių gyventojų ir svečių anglies dvideginio pėdsaką. Net 297 nauji elektriniai autobusai pakeis senus taršius autobusus, sumažins iškastinių energijos išteklių naudojimą ir užtikrins švaresnį orą visiems miesto gyventojams.

3. Vilnius pertvarko miesto gatves taip, kad dviračiams būtų skirta daugiau specialių juostų. Miestas jau įrengė 140 km dviračių takų tinklą, kurį planuojama plėsti ir toliau, kad dviračiai taptų patogesne ir lengviau prieinama susisiekimo priemone. Kai kurios gatvės perkurtos taip, kad jomis vienodai saugiai galėtų  naudotis ir automobiliai, ir dviračiai. Dviračių dalijimosi sistema „Cyclocity“ ir elektrinių dviračių nuomos paslaugos suteikia dar daugiau galimybių patogiai keliauti, paliekant automobilį namuose.

4. Vilnius – vienas pėstiesiems palankiausių miestų Europoje, besididžiuojantis net 1 490 km pėsčiųjų takų. Mieste diegiamos iniciatyvos, skatinančios pėsčiųjų judėjimą. Pavyzdžiui, zonos be automobilių gerokai prisideda gerinant gyvenimo kokybę. Vilnius sukūrė vieningą pėsčiųjų takų tinklą, kuriame rasite 24 poilsio maršrutus ir 16 kasdieniam naudojimui skirtų trasų. Ateityje planuojama įrengti dar 100 km naujų takų. Nuostabūs miesto vaizdai ir arti esanti gamta dažnai leidžia apsieiti be viešojo transporto ar automobilio.

5. Žaliosios erdvės sudaro net 61 % miesto ploto. Net 61 % Vilniaus sudaro žaliosios erdvės – daugybė parkų ir miškus primenančių gamtos kampelių yra įsikūrę visai šalia miesto centro. Šios žaliosios zonos ne tik suteikia gyventojams galimybę lengvai pasiekti gamtą, bet ir yra svarbi miesto planavimo dalis, skatinanti tvarias lauko veiklas. Bendruomeninė iniciatyva „Žalioji Vilniaus banga“ nuolat rūpinasi medžių sodinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, kad Vilnius taptų dar žalesnis. Kiekvieną pavasarį „Vilniaus miesto parkai" kviečia gyventojus dalyvauti bendruomenės sodinimo medžių renginiuose, kuriuos veda specialistai, parenkantys tinkamiausias vietas krūmams ir medžiams sodinti.

6. Lietuvoje perdirbama net 92 % visų įsigytų gėrimų pakuočių – tai įspūdingas rezultatas, pasiektas įvedus efektyvią depozito sistemą 2016 metais. Pirkdami gėrimus, vartotojai sumoka 0,10 € užstatą, kurį atgauna grąžindami pakuotes. Lietuviai greitai įvertino šios sistemos naudą – kasmet surenkama apie 90–92 % gėrimų pakuočių. Tai reikšmingai prisideda prie atliekų mažinimo ir skatina tvarų perdirbimą.

7. Plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo penkis kartus. Anksčiau plastikinius maišelius lietuviai naudojo visur – tačiau dabar situacija smarkiai pasikeitė. Siekiant sumažinti plastiko atliekas, priėmus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, skatinančias naudoti daugkartinius maišelius ir draudžiančias vienkartinio naudojimo plastiką, pasiekta ryškių pokyčių. 2023 metų liepos 1 d. įsigaliojus įstatymų pataisoms, jau pirmąją savaitę vienkartinių plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo penkis kartus, palyginti su praėjusiais metais. 

8. Geriamas vanduo iš čiaupo? Tikrai taip! Vilnius užtikrina prieigą prie švaraus ir kokybiško geriamojo vandens, išgaunamo iš gilių požeminių vandens telkinių. Taip sumažėja vandens buteliuose poreikis ir išvengiama plastiko atliekų. Kasmet atliekama apie 180 vandens kokybės patikrinimų, tad gyventojai gali jaustis saugiai vartodami geriamąjį vandenį iš čiaupo. 

9. Prie tvaraus miesto prisidėti gali visi! Vieši renginiai, tokie kaip miesto erdvių tvarkymo dienos ar medžių sodinimas, pritraukia tūkstančius dalyvių ir skatina bendruomenės įsitraukimą į tvarumo iniciatyvas. Siekiant dar labiau paskatinti gyventojų įsitraukimą, sukurta programėlė „Tvarkau miestą“, leidžianti gyventojams pranešti apie problemas ir pateikti atsiliepimus apie miesto tvarkymą. Ši programėlė padeda kurti atsakingesnį ir įtraukesnį miesto planavimo procesą.

Vilniui tapus 2025 metų Europos žaliąja sostine, šios iniciatyvos kuria tvaresnę ir aplinkai draugišką ateitį bei užtikrina gyventojų pasitenkinimą. Miestas nuosekliai mažina emisiją, plečia žaliąsias erdves ir skatina tvarų gyvenimo būdą, aktyviai siekdamas, kad gyventojai įsitrauktų ir patys kurtų švaresnę ir žalesnę aplinką.