Dabartinę savo išvaizdą varpinė įgijo XIX a. pradžioje. 52 m (57 metrai, skaičiuojant kartu su kryžiumi) aukščio varpinė – Vilniaus miesto paveldo objektas. Iš jo atsiveria kvapą gniaužianti panorama, taip pat – trys skulptūros, puošiančios katedros stogą, viena jų vaizduoja šventąjį Kazimierą.

Į varpinę pakilę miesto svečiai gali apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas.

Šiandien varpinė mėgstama ne tik dėl įstabios panoramos, atsiveriančios į ją pakilus, tačiau ir varpų ekspozicijos, taip pat senojo miesto laikrodžio. Siūlomi ir edukaciniai žaidimai, organizuojamos įvairios ekskursijos, pažintiniai susitikimai.

Trumpa istorija

Prieš 600 metų vienas seniausių pastatų Vilniuje atliko gynybinio bokšto funkciją ir tik miestui plečiantis tapo varpine (ypač svarbiu Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementu), virtusia miesto simboliu.

XVII a. viename seniausių ir aukščiausių senamiesčio bokštų įrengtas laikrodis su dviem varpais. Didesnysis varpas iki šiol muša valandas, mažesnysis – jų ketvirčius.

Varpinę ne kartą sėmė potvyniai, sovietmečiu katedra neveikė kaip šventovė,  ji buvo tapusi paveikslų galerija, o bokštas buvo siejamas tik su laikrodžiu.