2002 m. skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurta bronzinė skulptūra „Užupio undinėlė“, dar kitaip vadinama Užupio mergele, sėdi Vilnelės upės krantinėje įrengtoje nišoje, priešais Užupio kavinės terasą. Ar per Užupio tiltą eisi, ar nuo jo vandens tėkme gėrėsiesi, „Undinėlę“ tikrai pastebėsi. Išsidraikiusiais plaukais, žuvies uodega ir mąsliu žvilgsniu kiekvieną nulydinti „Undinėlės“ skulptūra yra maža, paprasta, tačiau tuo pačiu tokia ypatinga.
2004 m. pakilęs Vilnelės vanduo buvo nuplukdęs „Undinę“, bet narai ją pavijo ir atgal sugrąžino. Kalbama, kad Užupiui be jos ateitų liūdnos dienos, mat ji vilioja į čia žmones iš viso pasaulio. Tie, kurie neatsispiria jos kerams, pasilieka Užupyje amžinai.
Užupio tiltas, po kuriuo įsikūrusi Undinėlė, pirmą kartą minimas XVI a. Anuomet jis buvo medinis, o šiandien – metalinis sijinis. Jis jungia Užupį su senamiesčiu. Nepastebėti jo neįmanoma dėl čia kabančių jaunavedžių ir įsimylėjėlių sukabintų „meilės spynų“. Tyrinėjant jas jautiesi lyg kokiame meilės muziejuje. Čia nusifotografuoti – tiesiog privaloma!
Dažnai sakoma, kad šis rajonas – menininkų vieta. Tai suteikia Vilniui savotiško žavesio bei unikalumo. Užupio pavadinimas reiškia „vietą už upės“. O Vilnios upė, dažnai vadinama ir kitaip, Vilnele.