Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Toks pavadinimas minimas jau 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. pradedamas vartoti ir kitas pavadinimas – Pamėnkalnis. Senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės.

Tauro kalno pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anot legendos, būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo Lietuvos girių karalių taurą. Po šios medžioklės valdovas susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė sostinę.

Tačiau istorikai teigia, kad šioje vietoje taurai nesiveisė ir kalno pavadinimą kildina iš buvusio šių žemių savininko Juozapo Bouffalo pavardės, į lietuvių kalbą verčiamos kaip „tauras“.

Trumpa istorija

Ant Tauro kalno ketinama statyti Nacionalinę koncertų salę. Senieji Profsąjungų rūmai, čia iškilę sovietiniais metais, nesenai buvo nugriauti. Naujoji Tauto kalno Nacionalinės koncertų salės idėja buvo atrinkta iš  beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų idėjų. Konkurso nugalėtoja paskelbta architektų komanda „Arquivio architects“ iš Ispanijos.

Šios komandos pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės pagrindinė mintis – objektą kuo natūraliau įlieti į aplinką.

Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“. Planuojama, kad statinyje veiks Didžioji ir Mažoji koncertų salė.