Galima drąsiai tvirtinti, jog tai – viena puošniausių Vilniaus bažnyčių, priklausanti brandžiojo ir vėlyvojo baroko stiliui. Bažnyčios vidus iš kitų šalies ir Vilniaus bažnyčių išsiskiria rokoko stiliaus puošyba, dėl kurios jos interjeras laikomas vienu vertingiausių. Bažnyčioje yra šešiolika altorių. Akį traukia įspūdingi vargonai – tai vienintelis beveik originalus XVIII a. instrumentas, išlikęs iki šių dienų.

Bažnyčia yra veikianti. Pamaldos vyksta tik lenkų kalba. 1993 m. rugsėjo 5 d. popiežius Jonas Paulius II šioje bažnyčioje susitiko su lenkų tikinčiaisiais. Bažnyčios rūsiuose yra saugomi išlikę žmonių palaikai. Manoma, kad tai karų ar epidemijų aukos. 2011 m. archeologų grupė baigė bažnyčios rūsiuose saugotų mumijų apžiūrą ir registravimą. Iš viso buvo rastos 23 mumijos, iš kurių trečdalis yra moterų, tokia pati dalis vyrų ir tokia pati – vaikų.

Trumpa istorija

Manoma, kad pirmoji bažnyčia šioje vietoje stovėjo dar Gedimino laikais. XV a. pradžioje šią, Šventosios Dvasios, bažnyčią pastatė Vytautas, vėliau ji buvo atiduota seniausiai Lietuvoje, domininkonų, vienuolijai.

1679–1688 m. bažnyčia buvo padidinta ir rekonstruota. XIX a. viduryje caro valdžia vienuolyną uždarė, o bažnyčią pavertė parapijine. Šiandien joje renkasi lenkų katalikų bendruomenė.