Po karo po pasaulį pasklido daug garsių ir žinomų litvakų arba žydų, turinčių šaknų buvusios LDK teritorijoje. Didelė jų dalis šiuo metu gyvena arba gyveno Amerikoje. Kas gi nežino dainininkų Bobo Dylano, Pink, Leonadro Coheno, skulptoriaus Žako Lipčico, aktorių Kirko Douglaso ir Šono Peno, smuiko virtuozo Jaschos Heifetzo?

Taip pat verta prisiminti žurnalistą Zev Hirschą Bernsteiną, bankininką Solomoną Levitaną, fiziką, Nobelio premijos laureatą David M. Lee , biochemiką Phoebus Levene, aktorę Peggy Lipton ir daugybę kitų mokslininkų, politikų, rabinų, menininkų, kurie gyveno ir dirbo JAV. 

Vienas iš Lietuvą palikusių ir JAV apsistojusių Lietuvos žydų yra dailininkas Samuelis Bakas. 2018 metais Vilniuje, Naugarduko gatvėje, duris atvėrė Samuelio Bako muziejus. Atidaryme dalyvavo ir pats dailininkas.

S. Bakas vaikystėje stebuklingai išgyveno Holokaustą. Būdamas 9 metų su tėvu ir motina jis pateko į Vilniaus getą. Ten vaiko talentą pastebėjo gete kalintys garsūs poetai Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis. Geto teatro fojė šie menininkai suorganizavo išlikusių gyvų žydų dailininkų parodą. Didelę parodos dalį sudarė jaunojo genijaus, Samuelio Bako, eskizai.

Likvidavus getą 1943 metais beveik visi jo gyventojai baigė dienas Paneriuose ir tik keli tūkstančiai laikinai išvengė to paties likimo ir buvo pergabenti į HKP darbo stovyklą ant Subačiaus kalno. Ten atsidūrė ir Bakas su tėvais.

1944 metais kovo mėnesį naciai suorganizavo taip vadinamą vaikų akciją, po kurios HKP stovykloje vaikų nebeliko, liko tik tėvų ir motinų beviltiškos raudos ir aimanos. Jaunąjį Samuelį tėvams stebuklingai pavyko išgelbėti. Apsimesdamas, kad neša krovinį, tėvas išnešė jį maiše už stovyklos ribų ir perdavė prieš tai iš ten pabėgusios motinos atsiųstai katalikei merginai.

Besiblaškydami ir stengdamiesi pasislėpti, Samuelis su motina pasibeldė į duris buvusio vienuolyno, kuriame tuo metu buvo įsikūręs centras, renkantis užkariautų žemių archyvus. Ten valytoja dirbo vienuolė, sesuo Marija Mikulska. Ji atidarė vartus ir pažinusi anksčiau matytus žydus nedelsdama pakvietė juos į vidų. Patalpose buvo įrengta slėptuvė – knygų siena atskirta koridoriaus dalis su slaptu įėjimu.

Dar geto egzistavimo laikais į tą vietą buvo gabenamas konfiskuotas turtas. Vienuolės ten susipažindavo su daugeliu žydų, atsiunčiamų iš geto tam, kad iškrautų ir į koridorius suneštų tūkstančius dokumentų ir knygų. Grupelė žydų darbininkų čia įrengė slėptuvę tam atvejui, jei prireiktų slėptis panaikinus getą.

Slėptuvėje vietą gavo ir Samuelis su motina. Tuo metu ten jau slėpėsi trys žydų šeimos. Maistu ir būtiniausiais poreikiais rūpinosi ne tik seserys, bet ir tėvas Juozapas Stakauskas – katalikų kunigas, buvęs istorijos profesorius. Besislepiančiųjų saugumu taip pat rūpinosi archyvo direktorius Vladas Žemaitis.

Šie žmonės išgelbėjo 12 gyvybių rizikuodami savosiomis. Naciai ir jų kolaborantai negailestingai susidorodavo su miesto gyventojais, bandančiais slėpti žydus.