Signatarų namai – istorijos ir architektūros paminklas. Čia 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas.

Po trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo, 1795 m., visa Lietuva, išskyrus Užnemunę, atiteko carinei Rusijai. Lietuvos vardas išnyko iš pasaulio žemėlapio. Kelias į nepriklausomybę – ilga 123 metus trukusi kova dėl lietuviško rašto, dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje, dėl teisės mokytis ir kalbėti gimtąja kalba, dėl teisės naudotis tautine simbolika, būti nepriklausoma tauta.

Trumpa istorija

Signatarų namuose klasikinėmis ir naujomis technologinėmis priemonėmis pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX amžiaus antros pusės iki lemtingojo Vasario 16-osios Akto pasirašymo.

Ekspozicijos pasakojimo jungiamoji ašis – tauta, laisvė, valstybė. Tai pasakojimas, perteiktas XIX amžiaus antroje pusėje Lietuvoje gimusios kartos – Signatarų kartos – lūpomis, išryškinant jos idėjas ir vertybes, lūkesčius ir ieškojimus, jos veiklą ir ryžtą siekiant savojo tikslo – Lietuvos valstybės.

Ekspozicijoje natūraliai atsiskleidžia dvidešimties Vasario 16-osios Aktą pasirašiusių signatarų asmenybės, jų gyvenimo istorijos. Šis pasakojimas – tai ne tiek siekis supažindinti su mūsų prosenelių karta, kiek bandymas ją suprasti užduodant klausimus sau pačiam: ar mes juos pažįstame, ar jų puoselėtos idėjos ir vertybės mums yra savos, ką mums reiškia laisvė, valstybė?

Ekspozicijoje plačiai panaudotos ne tik multimedijos priemonės: videoprojekcijos, vaizdo ir garso įrašai, interaktyvūs informaciniai terminalai, papildytos realybės projekcijos, bet ir gausu autentiškų, originalių eksponatų, asmeninių signatarų daiktų. Didžioji jų dalis yra iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių. Vertingą memorialinį palikimą muziejui dovanojo ar ilgam laikui paskolino Vasario 16-osios Akto signatarų artimieji.

Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atgaivinti 1917–1918 metų atmosferą, kurią čia apsilankęs turėtų pajusti ir lankytojas