Kokių trijų dalykų pasiilgsta lietuviai? Labiausiai – vasaros, nes ji visada per trumpa. Taip pat saulės,  nes kartais per vieną žiemos mėnesį ji sostinėje šviečia tik pusdienį. Ir, be abejo, šaltibarščių, kurių lietuviams niekada negana. 

Šaltibarščiai – šalta, gaivi, rožinė burokėlių sriuba, kurios paragauti viešint Lietuvoje tiesiog būtina! Galinama iš kefyro (rauginto pieno), gausiai dedama marinuotų burokėlių, kurie ir nudažo šaltąją sriubą skaisčiai rožine spalva. Tuomet belieka įpjaustyti traškių agurkėlių ir aromatingų krapų bei nepamiršti kietai virto kiaušinio.

Lietuviams ši sriuba patenka į šventų patiekalų sąrašą, kartu su cepelinais, bulvių plokštainiu ir bulviniais blynais. O būtinas visų šių patiekalų atributas – virtos arba keptos bulvės, paryškinančios rožinės sriubos skonį.

Šaltibarščių garbei priešiami paveikslai, sudarinėjami jų gamybos vietų žemėlapiai, teikiami apdovanojimai. Ir nors kiekvienuose namuose jie gaminami su tais pačiais pagrindiniais ingredientais, kiekvienų šaltibarščių skonis kiek skiriasi dėl proporcijų, interpretacijų ar papildomų komponentų. Be to, lietuviai įsitikinę – iš šaltibarščių galima pagaminti viską: net šaltibarčių tortą ir ledus! 

Net jei užsieniečiai ir įtartinai žvilgčioja į mūsų cepelinus, šaltibarščius pamilsta vos paragavę. Ir tai ne tuščias gyrimasis: šiais metais interneto portalas tasteatlas.com paskelbė geriausių pasaulio šaltųjų sriubų reitingą ir mūsų šaltibarščiai pateko į geriausiųjų trejetuką.

Taip, mes tikrai lengvai išprotėję dėl šios rožinės sriubos, o vasarą Vilniuje surengėme net šaltibarščių festivalį, kuris tapo kasmetiniu.