Kryžiaus kelias neturi analogų visoje Europoje. Jį rasite Vilniaus Jeruzalės rajono pietuose, dešiniajame Neries krante, Verkių regioniniame parke. Tai bene žaliausias ir labiausiai atpalaiduojantis maršrutas.

XVII a., atsidėkojant Viešpačiui už pergalę prieš rusų kariuomenę, buvo nuspręsta Verkiuose įrengti Kalvarijas. Tiek Verkių apylinkių kalvos, pervadintos Golgotos, Marijos, Siono ir Alyvų kalno vardais, tiek upelis, priminęs per Jeruzalę tekantį Kedroną (Cedroną), puikiai tiko šiai sakraliai vietai.

Kalvarijos kurtos kaip tikslus Jeruzalės atspindys, kad maldininkai, negalintys aplankyti Šventosios Žemės, atkartotų Jėzaus paskutinę kelionę. Kalvarijų Kryžiaus kelio fundatorius buvo  vyskupas Jurgis Bialozaras.

Trumpa istorija

Vilniaus Kalvarijos iki pat sovietmečio išliko nepakitusios ir visuomet buvo gausiai lankomos maldininkų. Jų populiarumą rodo 1838 m. išleistas piligrimų labai pamėgtas „Vadovas po Vilniaus Kalvarijas“. Deja, 1963 m. sovietų valdžios nurodymu 31 koplyčia buvo nugriauta, ir tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę imtasi jų atstatymo. Darbai truko 12 metų, ir 2002 m. per Sekmines visos koplyčios buvo iškilmingai pašventintos. Šiandien Vilniaus Kalvarijų ansamblį sudaro Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia bei 35 Kančios kelio stotys.