Istorinis kelias: dienos kelionė iš Vilniaus į Kernavę

35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus glūdi tikras perlas, kurį keliautojai dažnai praleidžia. Tačiau apsilankyti mažame Kernavės miestelyje, pirmojoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje, verta. Pirmąkart miestas paminėtas 1279 m., tačiau žmonės Neries upės slėnyje gyveno jau 8-9 a. pr. Kr.

Įspūdingą kraštovaizdį suformavo besitraukiantys ledynai ir ankstesnieji gyventojai – piliakalniai, gyvenvietės, karo įtvirtinimai ir kiti monumentai atskleidžia nuostabią vietos istoriją. Kelios valandos lauke žvelgiant į pievas ir upę, kvėpuojant grynu oru ir prisiliečiant prie istorijos išvalo mintis ir suteikia energijos.

Įženkite į UNESCO pasaulio paveldo vietovę

Kernavės kultūrinis rezervatas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo unikalaus grožio ir išskirtinės vertės pasaulio istorijoje nuo paleolito laikų iki šių dienų. 15 archeologinių ir 3 istoriniai monumentai išsidėstę įspūdingoje 196,2 hektarų teritorijoje.

Penki žavingi Kernavės piliakalniai – viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi. Kadaise ant Aukuro kalno piliakalnio stovėjo kunigaikščio pilis. Palypėkite laipteliais į jų viršūnę ir pabandykite įsivaizduoti praeitį.

Įkvėpkite senovės istorijos

Apsilankykite archeologiniame muziejuje po atviru dangumi ir persikelkite į kitus laikus. Namai su dirbtuvėmis ir tvartais rekonstruoti taip, kad atrodytų lyg 14 a.

Nors archeologai Kernavę tyrinėja jau daugiau nei dvidešimt metų, kol kas ištirta tik 2% kultūrinio rezervato teritorijos. Tačiau net ir dabar Kernavė vadinama lietuviškąja Troja – didžioji dalis artefaktų išliko nepaliesti.

Seniausias tvirtas kelias Lietuvoje rodo, kad Kernavė buvo svarbi prekybos su Romos Imperija arterija – tai įrodo ir sidabrinė Marko Aurelijaus moneta iš 161 m. e. m.

Apžiūrėkite archeologinius radinius

Susipažinkite su priešistorniais laikais ir Viduramžiais. Apžiūrint autentiškus archeologinius radinius lengva įsivaizduoti priešistorines gyvenvietes, klestintį amatų laikotarpį ar Lietuvos didžiosios kunigaikštystės aukso amžių.

Jei turite daugiau laiko, užsiregistruokite į muziejuje organizuojamas edukacines programas. Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus neveikia pirmadieniais, antradieniais ir per valstybines šventes.

Linksminkitės Viduramžių puotoje

Jei norite artimiau susipažinti su gyvąja istorija, apsilankykite Kernavėje liepos 5-7 d. Čia vykstančios „Gyvosios archeologijos dienos“ – eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Kernavės 740 m vardo paminėjimui. Čia susipažinsite su unikaliomis baltiškosiomis tradicijomis, amatais, maistu ar patys pabandysite ką nors pasigaminti.

Pasivaikščiokite po didžiausią ąžuolyną

Pakeliui į Kernavę sustokite Dūkštų ąžuolyne. Tai didžiausias ir vienas seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje. Čia susipažinsite su 38 medinėmis skulptūromis – pagonių dievybėmis – ir sužinosite daugiau apie senovės lietuvių religija.

200 metų senumo ąžuolų paunksnėje glaudžiasi daugybė retų gyvūnų ir augalų rūšių. Liepą – puikus metas stebėti retas violetines lietuviškąsias orchidėjas.

Užlipkite į Karmazinų piliakalnį

Kitoje Dūkštų ąžuolyno pusėje – Karmazinų pažintinis takas ir piliakalnis, nuo kurio atsiveria puikus Neries slėnio vaizdas. Kadaise čia buvo šventa pagonių vieta. Pasivaikščiokite ir atraskite Karmazinų pilkapyną su apie 130 smėlio sampilų. Trys pilkapiai buvo ištirti ir iš naujo supilti po archeologinių tyrinėjimų.

Atvykite į Kernavę

Automobiliu: važiuokite A1 arba A2 greitkeliu iš Vilniaus, pasukite į 108 ar 116 kelią.

Autobusu: iš Vilniaus autobusų stoties, 10 ar 11 platformų. Autobusų grafiką rasite čia. Autobusai į Kernavę važiuoja 6 kartus per dieną.