Jau viduramžiais Stiklių, Didžiojoje ir Aušros vartų gatvėse susiformavo žydų kvartalas, kuris driekėsi į vakarus nuo Didžiosios gatvės, siekė Dominikonų ir Vokiečių gatves. Antrojo pasaulinio karo metais čia trumpą laiką veikė ir vadinamasis Mažasis žydų getas, įkurdintas Stiklių, Gaono, Antokolskio ir Žydų g. Jame gyveno apie 11–12 tūkst. žmonių, daugiausia inteligentai, juodadarbiai ir nedarbingi asmenys. Mažasis getas išliko iki 1941 m.

Didysis Vilniaus getas egzistavo nuo 1941 m. rugsėjo 6 d. iki 1943 m. rugsėjo 23 d. Jis stovėjo Lydos, Rūdninkų, Mėsinių, Ašmenos, Žemaitijos, Dysnos, Šiaulių ir Ligoninės gatvėse. Didžiajame gete gyveno apie 29 000 žydų, kurių didžioji dalis buvo nužudyta Paneriuose. Pagrindiniai vartai į Didįjį getą duris atverdavo Rūdininkų gatvėje (Rūdninkų g. 18) Šiuo metu šią vietą pažymi paminklinė lenta su geto planu.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Didžiojo Vilniaus geto likvidavimo diena (rugsėjo 23 d.) buvo paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Trumpa istorija

Kvartalas tarp Ašmenos, Dysnos ir Mėsinių gatvių – pirmasis atkuriamo istorinio Vilniaus kvartalas. Čia šiuo metu veikia Žydų kultūros ir informacijos centras. Žemaitijos gatvė 1921–1951 m. buvo vadinta M. Strašūno vardu. Matitjachu Strašūno surinktos knygos sudaro didžiąją dalį didžiausios Europoje Judaikos bibliotekos knygų (1892 m.). 

Žydų gatvėje dunksojo Didžioji sinagoga (neišliko), talpinusi apie 3–5 tūkst. besimeldžiančiųjų. Čia  buvo saugoma 18 Toros ritinių. Greta veikė Gaono maldos namai, garsi Matitjachu Strašūno biblioteka, stovėjo kiti sinagogos kiemo religinės paskirties pastatai. Visus juos sunaikino sovietų valdžia.

Vilniaus Didžiosios sinagogos tiksli pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų, Vladislovui IV Vazai žydams suteikus privilegiją įkurti savo kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas taip pat nėra žinomas.

Atliekant Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus atkasti unikalūs radiniai parodo, kokias didinga ji buvo, ir atskleidžia istorinę bei architektūrinę sinagogos reikšmę.

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 jos metrai buvo įleisti po žeme. Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje) pastatytas sinagogas. 

Šiuo metu Didžiosios sinagogos vietoje stovi vaikų darželis, o greta, vietoje kur buvo Gaono namas, pastatytas Gaono paminklas. Siauros ir kreivos gatvelės su skersomis arkadomis išlaikė savo pirminę išvaizdą. Yra išlikę ar restauruota šiek tiek senovinės architektūros – namai Stiklių ir Gaono gatvėse.