Ar girdėjote apie Lietuvos krašto Džiuljetą? Jei ne, būtinai nukeliaukite prie Vlado Vildžiūno (dailininko, skulptoriaus, fotomenininko) Barboros Radvilaitės skulptūros Vokiečių gatvėje.

Prieš karalienės Bonos Sforcos valią už mylimojo, LDK ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto, ištekėjusi Barbora karūna pasidžiaugė vos 5 mėnesius. Susirgusi mirė, tačiau jos asmeninė istorija priverčia didžiuotis jos istoriniais pasiekimais, o tyros meiles istorija primena, kad visos kliūtys siekiant tikslo yra įveikiamos.

Barboros Radvilaitės skulptūra – viena iš „kalbančių Vilniaus skulptūrų”. Tai matyti iš prie skulptūros pjedestalo pritvirtintos mėlynos lentelės, kviečiančios išklausyti skulptūrą kalbant. Jums tik reikės išmaniojo telefono, kuriuo turėsite pasirinkti vieną iš dviejų lentelėje nurodytų alternatyvų: nuskenuoti QR kodą arba surinkti nurodytą URL adresą. Skulptūrą įgarsino žinoma rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

Trumpa istorija

Kai kurie istorikai teigia, kad skulptūros vieta, nors ir netyčia, bet labai taikliai pasirinkta, nes esą Barbora Radvilaitė gimė kažkuriame iš šioje teritorijoje ar netoliese esančių namų.

1982 m. sukurtą skulptūrą autorius gavo leidimą statyti tik kaip dekoratyvinę. Sovietų okupacijos metais skulptūrą vadinti Barboros vardu valdžia draudė, nors visi žinojo, kam ji skirta.

Dinamiška, it plaukianti, B. Radvilaitės skulptūra labai puikiai reprezentuoja jos gyvenimą. 1520–1551 m. gyvenusi Lietuvosdidikė dažnai lyginama su Džiuljeta, kuriai taip ir nepavyko pasidžiaugti laime su savo Romeo. Nepaklususi aukštuomenei ji ištekėjo už Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto. Judviejų meilė buvo labai graži, nors ir labai dramatiška. Iki šių dienų šių dviejų žmonių gyvenimas dažniausiai aptariamas iš romantiškosios pusės. O kur dar žinia, kad Barbora buvo vadinama bene pačia gražiausia moterimi visose LDK ir Lenkijos žemėse.