Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 m. Vilniaus universiteto Orientalistikos centras) 1993 m. buvo įkurtas dėstytojų Vyčio Vidūno ir Dalios Švambarytės iniciatyva. Centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose (Universiteto g. 3) esantis institutas organizuoja orientalistikos studijas, kurių metu yra rengiami japonologijos, arabistikos, sinologijos, indologijos bei turkologijos specialybių studentai. Tai yra viena didžiausių tokio tipo institucijų Lietuvoje.

Įdomu tai, jog dar XIX a. pradžioje Vilniaus universitete buvo mėginta pradėti organizuoti Rytų studijas. Tarp romantizmo laikotarpiu veikusių neformalių Vilniaus universiteto draugijų, tokių kaip filaretai bei filomatai, kilo susidomėjimas Rytais, kuris skatino akademinę veiklą.

1822 m. garsus Vilniaus intelektualas bei kultūros veikėjas Kazimieras Kontrimas pasiūlė įsteigti Rytų kalbų institutą prie Vilniaus universiteto. Šiame institute buvo ketinama dėstyti arabų, armėnų, mongolų, turkų bei persų kalbas.

Savo laiku šis projektas buvo labai progresyvus, nes to meto Europoje dar tik kūrėsi pirmosios orientalistinių tyrimų institucijos. Gaila, tačiau, nesulaukęs didesnio palaikymo, projektas taip ir nebuvo įgyvendintas. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl imta domėtis Rytų civilizacijomis bei vykdyti nuolatinius tyrinėjimus.

Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas organizuoja viešąsias paskaitas, kurias skaito žymūs iš užsienio kviečiami specialistai. Taip pat universiteto bibliotekoje yra įrengta Orientalistikos skaitykla, kurioje yra net 8 tūkst. leidinių Azijos kalbų, kultūrų, religijų, filosofijos, antropologijos ir meno istorijos tematika. Tad čia yra laukiami ne tik studentai, bet ir visi besidomintys Japonija bei kitomis Azijos šalimis.