Menininkų atgaivintas rajonas – Užupis – ne vienintelė tokia vieta žemėje, tokių rajonų pasaulyje yra ir daugiau. Niujorke garsus Soho rajonas, kadaise nuvertintas darbininkų kvartalas, atgimė lietuvių avangardisto ir „Fluxus“ judėjimo pradininko ir krikštatėvio Jono Mačiūno dėka.
Mačiūnas su šeima į Niujorką atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Čia studijavo architektūrą, grafinį dizainą, kultūros ir meno istoriją. 1960 metais Mačiūnas mokėsi muzikos kompozicijos pas meno naujoves išbandantį ir eksperimentų nevengusį elektroninės muzikos kūrėją Richardą Maxfieldą, garsaus kompozitoriaus Jono Keidžo mokinį.
Taip Mačiūnas atrado bendraminčių, su kuriais vėliau plėtojo avangardinį judėjimą, – 1962 metais suburtą menininkų grupę, kurią pavadino „Fluxus“. Mačiūno pradėtas judėjimas buvo nukreiptas prieš sustabarėjusias meno normas, akademiškumą, perdėtą rimtumą ir komercializaciją.
„Fluxus“ siekė panaikinti ribas tarp meno ir kasdienybės. Tai buvo įvairūs performancai, pokštavimai, filmai, akcijos, manifestai. Mačiūnas teigė, kad meną gali kurti kiekvienas. Atmesdamas klišes ir normas „Fluxus“ sąjūdis pokario pasaulyje menui stengėsi grąžinti gyvybę.
Mačiūnas keitė ne tik meną, tai jo nuopelnas, kad Niujorke esantis Soho rajonas įgavo naujų spalvų. Supratęs, kad menininkams reikia ypatingos erdvės kūrybai, jis su kitais menininkais nelegaliai įsikūrė apleistuose pramoniniuose pastatuose, juose įkurdamas studijas – loftus, taip rajonui suteikiant savitumo ir gyvybės bei išsaugant senus pastatus. Soho rajonas tapo miesto simboliu.
Mačiūnui mirus laidotuvės vyko pagal jo paties sukurtą scenarijų. Menininko pelenai buvo išbarstyti į Atlanto vandenyną. Rašytojas Tomas Venclova buvo paprašytas pasemti vandens iš tos pačios vietos, kur jie buvo išberti. Tikima, kad tame vandenyje liko Mačiūno atomai.
Atvežtas į Lietuvą vanduo buvo išpiltas prie Užupio tilto į Vilnelę, todėl dabar Užupyje gyvena Mačiūno dvasia. 1997 metais Lietuvoje buvo surengta oficiali Mačiūno perlaidojimo ceremonija.
Literatas ir avangardinio kino kūrėjas, „Fluxus“ judėjimui priklausęs Jonas Mekas, į JAV emigravo 1949 metais, apsistojo Niujorko Bruklino rajone. Po dviejų savaičių pasiskolinęs pinigų menininkas nusipirko 16 mm filmavimo kamerą ir ėmė fiksuoti aplinką.
Mekas pradėjo domėtis avangardiniu kinu, o 1956 metais filmus jau kūrė pats. Jis leido ir redagavo kino žurnalą „Film Culture“, vėliau – meno laikraštį „Intro Bulletin“, į savo redaguojamus ir kitus leidinius rašė straipsnius apie kiną.
Jonas Mekas su savo broliu įkūrė „Anthology Film Archives“ – vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų. Tokiu būdu lietuvis tapo Amerikos avangardinio kino krikštatėviu. Jonas Mekas yra įtrauktas į 80 žymiausių pasaulyje Amerikos menininkų sąrašą.
Jono Meko vizualiųjų menų centre rasite Meko, Mačiūno ir kitų kūrėjų darbus, išsamiau susipažinsite su „Fluxus“ judėjimu. Vizualusis menas leis jums pajusti to meto Niujorko dvasią.
Pasivaikščiokite po Užupio meno inkubatoriaus kiemą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę meno inkubatoriui priklausančiuose pastatuose nelegaliai apsigyveno menininkai ir taip paskatino Užupio rajono atgimimą. Lygiai tas pats, tik kiek anksčiau, įvyko ir jau minėtame Soho rajone Niujorke.