Ar žinote, kaip atrodė Vilnius, juosiamas gynybinės sienos? Trakų ir Pylimo gatvių nišoje esanti skulptūra, pavadinta miesto vartų sargybinio vardu, žymi vienerius iš devynerių istorinių miesto vartų.

Ši skulptūra – žymaus skulptoriaus Stanislovo Kuzmos diplominis darbas, sukurtas baigiant Dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Skulptoriui baigiant studijas artėjo 650-osios Vilniaus įkūrimo metinės, tad skulptūra buvo įvardyta kaip puošybinė pastato detalė ir pavadinta tiesiog „Riteriu“.

Iš pradžių skulptūra buvo medinė, dėl ideologinės cenzūros Gedimino stulpų nebuvo. Skulptūra iš vario buvo išlieta Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tuomet ją ir papildė Gediminaičių stulpai.

„Miesto vartų sargybinis” – viena iš „kalbančių Vilniaus skulptūrų”. Tai matyti iš prie skulptūros pjedestalo pritvirtintos mėlynos lentelės, kviečiančios išklausyti skulptūrą kalbant. Jums tik reikės išmaniojo telefono, kuriuo turėsite pasirinkti vieną iš dviejų lentelėje nurodytų alternatyvų: nuskenuoti QR kodą arba surinkti nurodytą URL adresą. Skulptūrą įgarsino Arūnas Sakalauskas.

Trumpa istorija

Viduramžiais Vilnių juosė 1503 m. miestiečių pradėta statyti siena, skirta apsiginti nuo gresiančių totorių antpuolių. Vieneri iš devynerių miesto vartų, kuriuose nuolat budėjo sargybiniai, buvo Trakų ir Pylimo gatvių sankirtoje. Taigi šios skulptūros vieta nėra neatsitiktinė. 

XX a. pradžioje, iki Antrojo pasaulinio karo, šioje nišoje stovėjo Šv. Kristoforo skulptūra.

Skulptorius prieš pradėdamas darbą studijavo literatūrą, domėjosi Viduramžių ir Renesanso karių šarvais bei ginklais. Tuo metu S. Kuzma bičiuliavosi su žymiu lietuvių grafiku Rimtautu Gibavičiumi, tad skulptūrai suteikė savo bičiulio veido bruožus, nes šie jam pasirodė artimi karžygio išvaizdai.