Kalnų parką patogiausia pasiekti iš T. Kosciuškos gatvės pusės. Iš čia, užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Parko teritorija ribojasi su Užupiu (Krivių g.) ir Vilnele. Kalnų parke stūkso keli kalnai. Žymiausias iš jų – Trijų Kryžių kalnas.

Manoma, kad ant Trijų Kryžių kalno teritorijoje gyvenę pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, kurie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio pastatytas Trijų Kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.

Trumpa istorija

Trijų Kryžių kalnas kartais dar vadinamas Plikuoju, Kreivuoju (manoma, kad čia stovėjo Kreivoji pilis) ar Tauro kalnu.

Netoliese matyti Stalo kalnas. Stalo kalnas tokį pavadinimą gavo dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas.

Kitas Kalnų parke stūksantis kalnas – Gedimino kapo kalnas. Jis  žymi kunigaikščio Gedimino palaidojimo vietą. Ant šio kalno renkasi daugybė vilniečių ir miesto svečių, norinčių pasigrožėti atsiveriančia miesto panorama. Kalnas per jų religines šventes prie pagoniško aukuro sutraukia Senovės baltų religinės bendruomenės narius.

Šioje teritorijoje neįmanoma nepastebėti ir dar vieno – Bekešo – kalno. Bekešo kalnui toks jo vardas suteiktas pagerbiant iš garsios vengrų didikų giminės kilusį Kasparą Bekešą, vieną iš Lietuvos ir Lenkijos valstybės karo vadų, kuris ant šio kalno buvo palaidotas 1580-aisiais. Jį čia laidojo dėl to, kad velionis buvo arijonų tikėjimo ir jo palaikų į katalikų kapines nepriėmė. XIX a. viduryje paminklas, kartu su K. Bekešo kapu, nuvirto į Vilnią.