Ar teko girdėti apie prestižines kapines? Antakalnio kapinės laikomos būtent tokiomis ir yra suskirstytos kvartalais, skirtais skirtingų profesijų, pasiekimų žmonėms laidoti. 25-asis kvartalas vadinamas Menininkų kalneliu. Tai – išskirtinė laidojimo vieta, nuo XX a. pabaigos priglaudusi daugybę rašytojų, dailininkų, aktorių, muzikantų.
Menininkų kalnelyje kasdien apsilanko nemažai žmonių: vieni ateina aplankyti ar sutvarkyti artimųjų kapų, kiti – lyg į muziejų po atviru dangumi, primenantį anapilin išėjusius iškilius Lietuvos žmones. Gerbėjai nuolat prisimena ir atneša gėlių ant savo mėgstamų aktorių ar dainininkų kapų, kiti čia užsuka norėdami pasižvalgyti į antkapius, kurie išsiskiria originalumu, netradiciškumu. Vaikštant po Menininkų kalnelį prisiminsite jau primirštų menininkų, o gal Jums dar ir negirdėtų, tačiau į Lietuvos meno istoriją įėjusių asmenybių pavardes.
Antakalnio kapinės, anksčiau žinotos kaip Karių kapinės, 1809 m. buvo įkurtos Antakalnio rytinėje dalyje, kalvotame pušyne, netoliese nuo nedidelių gatvelių ir gyvenamųjų namų.
XVII−XVIII a. ši teritorija buvo visai nuošali vieta, miškas, priklausęs patiems įtakingiausiems to meto didikams − Sapiegoms. Vėliau ši vieta virto kapinėmis, kuriose skirtinguose plotuose buvo laidojami pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės.